Valdorfo pedagogika
Mes remiamės R. Štainerio principais
Šiandieniniame pasaulyje vaikystė dažnai vertinama kaip liga, kuri kažkada praeis.
Valdorfo pedagogika į vaikystę žiūri kaip į labai trumpą, bet neįkainuojamai svarbų, brangintiną gyvenimo etapą, kuomet pasaulis yra vientisas, geras, saugus ir nešantis džiaugsmą.
Kaip į neįkainojamą laiko tarpsnį, kuomet gali pažinti visu kūnu: šliaužti, ropoti, straksėti, voliotis lapuose arba sniege, pasileisti rogutėse arba ant užpakalio nuo stačiausių kalnų, liuoktelti į balą, įkopti į everestus! Gali statyti smėlio pilis, pavirsti karalaičiu, gaisrininku, cirko akrobatu, virtuvės šefu, lakūnu, mama ar tėčiu...
Gali bičiuliautis ir kalbėtis su šunimis, katėmis, vabalais, varlytėmis, lėlėmis, akmenimis ir nykštukais.
Pasaulio sąranga visa savo meile ir išmintimi atsiskleidžia per pasakas, o kasdienybė teka ritmingai tarsi kvėpavimas. Iš to trumpo, vos keletą metų trunkančio, bet itin stebuklingo laiko, mes išsinešame jėgas ir įkvėpimą visam savo likusiam gyvenimui!