Maitinimas
Maistui mūsų darželyje skiriamas didelis dėmesys
Mūsų akimis, valgio procesas svarbus net trimis aspektais:
pusryčiai, pietūs ir pavakariai – tai ritmiški dienos ritualai, kuriantys saugumą ir jaukiai suburiantys už bendro stalo lyg didelėje šeimoje.
mokomės sąmoningai, su dėkingumu ir atida vartoti tai, kas kitų žmonių užauginta ir pagaminta.
ir, žinoma, tai sveiko maisto šaltinis organizmo augimui ir vystymuisi.
Ritualu kiekvieną valgį paverčia pasikartojanti, aiški tvarka.
Auklėtoja sukviečia vaikus prie bendro stalo, uždegama žvakė, susikabinus už rankų sukalbama padėka už vaišes. Tada auklėtoja, kiekvieno atsiklausdama kiek ir ko dėti, išdalina maistą. Jai ir mažesniesiems padeda vyresnis vaikas – dažniausiai, pats pasisiūlęs, nes ši pareiga paprastai yra mėgstama ir gerbiama. Vaikų porcijos skirstomos pagal apetitą – norintys kartoja, kol visas maistas suvalgomas. Pasisotinus neskubama kilti nuo stalo, šnekučiuojamės, dalinamės naujienomis ir dienos įspūdžiais. Galiausiai, vėl padėkoję už maistą, tvarkomės ir kylame nuo stalo, mažesniems ir auklėtojoms vėl padeda vyresnėliai – nuneša ir rūšiuoja indus, šluosto stalą, gesina žvakę.
Maistą su meile ir be skubos gaminame vietoje, savo virtuvėje.
Naudojame sezoninius produktus, stengiamės kuo daugiau pirkti iš ūkininkų, skiriame dėmesį ekologijai ir gamybos tradicijai. Meniu sudarytas vadovaujantis antroposofiniu savaitės ritmu: gaminame kas savaitę besikartojančius patiekalus, kasdien valgome skirtingus grūdus ar kruopas, geriame vis kitų žolelių arbatą. Taip siekiame kuo nuosekliau laikytis kosminio ir gamtos ritmo, palengvinti organizmo medžiagų įsisavinimą ir maksimaliai išnaudoti jų teikiamą naudą.
Kasdien valgome šviežių arba raugintų daržovių salotų, vieną dieną per savaitę mūsų meniu yra žuvis, ir vieną dieną – mėsa. Pieno produktus naudojame saikingai, pvz., košes verdame be pieno, bet ir dalyvaujame „Pieno programoje“. Tačiau, atkreipiame dėmesį, kad stengiamės laikytis „aukso vidurio“ – pvz., nors ir vengiame perdirbtų grūdų, bet vieną dieną per savaitę pavakariams surengiame „batono šventę“, kai šveičiame jį su sviestu, obuoliene ar uogiene.
Skatiname ir mokome
Skatiname suvalgyti visą įdėtą maistą, mokome vaikus sąmoningai patiems nuspręsti dėl norimos porcijos. Taip akcentuojame maisto ir jį gaminusių darbo vertę, o ir savarankiškumą.
Nors maisto ruošimo procese vaikai praktiškai ir nedalyvauja, tačiau kasdien mato, užuodžia ir girdi malonų bruzdesį virtuvėje. Nepraleidžiame progų drauge kepti sausainius, pjaustyti obuolius ar perrinkinėti uogas, taip išnaudojame kiekvieną tinkamą progų lavinti maisto ruošos įgūdžius.